#3 Geriausia kai esame kartu

Aš labai mėgstu būti vienas. Nors man dažnai ir sako, kad tikrai taip neatrodo, bet man čia vienas geriausių atsigavimo būdų. Aš tai vadinu „Socialinių baterijų įkrovimu“. Ilgesniąją dalį savo gyvenimo galvojau, jog tas pats reikalas galioja visiems, bet pasirodo ne. Vis dažniau ir dažniau nugirstu, kad žmonės labiau mėgsta būti tarp žmonių, aišku, ačiū Dievui, nugirstu ir tokių nuomonių, kad geriau vienam, nes jau iškart galvočiau, kad čia kažkas negerai su manimi.

Kas negerai su manimi? Klausimas, ko gero, vienas dažniausių mūsų čia šioje dabartinėje visuomenėje, kokią susikūrėme. Lygintis su kitais tapo įprasta: kas geresnę maškę vairuoja, kas daugiau pinigų uždirba, kas mandresniame viešbutyje įsicheck'ino - manau greitai viešbučiai sukurs super exclusive paslaugą ir padarys šešių žvaigdžučių viešbučius, nes penkių jau nebeužteks, penkių žvaigdždučių viešbutis tapo įprasta, tapo mainstream'u. Ir jau nebėra svarbu ar su kaimynu pasisveikinu, ar aplamai, ką valgau, galiu ir išvis nieko nevalgyti tik duokite man žvaigdždučių, duokite man bmw šių metų ir aperol spritz'ų pora litriukų.

Kas yra negerai ir su kuo? Kad tapo čia taip madinga lygintis su visais. Aš primenu, kad čia filosofuoju kaip noriu, ir rašau, kas man patinka, nes mokykloje turėjau remtis rašytojais, aukštojoje turėjau remtis moksliniais straipsniais, o taip niekada ir negavau progos rašyti ką noriu, kaip noriu, kol nesusikūriau šito tinklaraščio (blog). Manau, kad lygintis pradėjome ganėtinai seniai. Juk kaimynai jau seniai lygindavosi su kitais kaimynais, net kai vaikas buvau pastebėjau, kai močiutė nusipirkdavo ir pasodindavo naują medelį kieme, tai kaimynai gan greitai irgi turėdavo panašu medelį tik truputį didesnį. Kai paklausiau močiutės: „kodėl taip yra?“, tai kaip gerai, kad močiutę turiu išmintingą ir ji man pasakė : „Visi yra lygūs ir gali daryti kaip nori ir sodinti, kas tik patinka“. Dabar, šiek tiek užaugusiam Lukui (čia aš) jau šis vaizdelis įprastas ir matomas dažniau, tik nebe medelius sodinam, o neaišku ką: maikė turi būti su brand'u ir jis turi matytis, ant stogo turi būti saulės kolektoriai - čia būtinai, jei kaimynui žolę pjauna robotas, o tu pats vargsti, nu, seniuk, kažkas netaip irgi. Duokit man koka kolą, bet zero, duokit man viską pilno grūdo ir duokit man kokteilį patį stipriausią penktadienio vakarais, ten jau nesvarbu zero ar ne, svarbu, kad gerai spirtų, gal dar šampano Moët man galėtumėte su fejerverkais atnešti ir patiekti prie staliuko, nes mačiau internete, kad taip galima, o aš irgi noriu šampano, aš noriu fejerverkų.

Kas yra gerai? Aš manau, kad visi dalykai, kuriuos išvardinau, yra gerai JEI TAI TEIKIA DŽIAUGSMĄ, ne socialinį statusą ir ne virtualią valiutą: laikus, širdeles, liuksus, pliusus ir t.t. Tebūnie džiaugsmas visiems ir lai visi jį pasiima, kas kaip tik moka. Aš tik nemanau, kad bent vienas žmogus kuris lygina save su kitais yra laimingas, nes čia nesibaigiantis karas ieškant saves kitų patirtyse. Na, bet tebūnie, nėra tas šampanas neskanus ir tas žoliapjovės robotas toks blogas. Ar yra? Ar nėra? Ką aš žinau, neturiu nei roboto, nei fejerverkų šiuo metu.

Grįžtant prie temos, jog mėgstu būti vienas, gal ir išvardinau kelias priežastis, kodėl taip yra. Negaliu tiksliai pasakyti, nes dar ir pats nežinau - ieškau savęs ir atsakymų į daug sau išsikeltų klausimų, bet dabar tekstas apsisuka į kitą pusę. Panaudojame tą kortą su dviem rodyklėm per UNO žaidimą. Panaudojam veidrodį per Yu - Gi - Oh, padarom 180 laipsnių spin'ą.

Esu garantuotas, kad žinote tą jausmą, kai artinasi koks pokylis, balius, šventė, vestuvės, ar nauji grupiokai ir turite galimybę prieiti prie jų visų socialinių tinklų profilių ir pacheck'inti, kas ten gero, su kokiais žmonėmis teks susitikti, pabūti, kurių geriau privengti, o kurie atrodo na bent jau normalūs.

Aš puikiai žinau šitą jausmą, nes kai buvau jaunesnis, čia buvo mano standartinė praktika ir ypatingai jaudinausi, kai įstojau mokytis reklamą Vilniuje. Na gi turėjau pasiruošti, turėjau pasipuošti ir pasiekti sostinės gyventojų lygį, nebūti prastesniu, o baisiausiai, NEBŪTI KAIMIEČIU aaaaa, tai po detalios analizės, priėmiau išvadas ir jau ŽINOJAU, kas yra normalūs, kas yra keistuoliai, kas pasikėlę ir t.t. Bet vos atvykęs pirmą dieną į paskaitas aš supratau, kad nieko aš NEŽINAU: žmonės kurie buvo pasikėlę soc. tinkluose, pasirodė labai malonūs, keistuoliai - visai nekeisti, normalūs - nenormaliai faini žmonės. Tada visos mano kortos ir planai galvoje susimaišė ir čia buvo pirmas žingsnis mano kelionėje, kaip neklijuoti per anksti etikečių ir nesilyginti su kitais.

Čia aš suvokiau, kad esu tarp bendraminčių ir būti tarp bendraminčių yra tiesiog nerealu, tiesiog awesome.

Tai dabar grįžtam į šių dienų pasaulį, o tiksliau į šiandieną: atvykau ryte į darbą ir pamačiau, kad ir Algimantė, ir Donata yra, dar Justė atvyko, dar mūsų draugė Diana atvyko. Kai šie žmonės šalia, patalpoje iškart įsivyrauja ramus oras, pašnekėsiai nenutyla. Paskutiniu metu esu labai laimingas ir dėkingas už žmones, kurie mane supa. Nors ir dabar dar mėgstu pabūti vienas, tačiau niekada neiškeisčiau pasisėdėjimo su savo žmonėmis į būvimą vienam.

Supratau tokį paprastą dalyką, jog kai esu vienas man yra gerai, bet tikrąjį gėrį ir tikrąjį džiaugsma galiu pajusti tik pasidalindamas juo su draugais ir čia yra daug geriau nei gerai, todėl drąsiai galiu pasakyti, kad man geriausia yra kai esame visi kartu ir nesvarbu, kad kartu ir dirbame, ir laisvą laiką leidžiame. Aš su Žmona ir dirbu, ir laiką leidžiu, ir miegu kartu ir, kas išvis sugalvojo, kad čia bloga formulė, kad čia greitai atsibosit vienas kitam, juk aš šią moterį pasirinkau visam gyvenimui, o ne laikau kažkokį dabar atstumą, kad tik neatsibostume. Mačiau tokį filmą gal ketvirtą kartą jau neseniai : "Into the wild" ir ten viena labai gera frazė atsiranda: Happiness is only real when shared. Vaje, kaip aš pritariu šiems žodžiams.

Būdamas su savo dabartiniais draugais, aš nesilyginu su jais, o ir jie man nemėto konkurencingų iššukių, aš suprantu, jog jie eina savo keliu, o aš einu savo keliu, jie turi savo tempą, aš turiu savo tempą ir vietoj to, kad norėčiau turėti, tai ką kitas turi, aš labiau noriu, kad jam/jai pasisektų ir turėtų dar daugiau! Aš nesilyginu, nepavydžiu, tik džiaugiuosi ir sakau VARYK SENI ! <3